Ak, mano paukščiai, kas dabar čiulbės man
Kai vakarai ant plyno lauko tupias?
Giesmės jau išskrido vėliai, aš lieku ten
Kur teka drumstos atminimų upės
Verčias neramios bangos
Neša vienatvę per žemę
Stovi ant kalno benamė
Lapkričio nuoga dvasia
Ak, mano medžiai, kuogi jums sakau, man
Kai šakos už langų nejaukiai supas?
Vėtrai pasibeldus, vėliai sugrįžtu ten
Kur teko drumstos atminimų upės
Vėliai prie upės eisim
Siela bename, eisi prie saldaus vandens
Oh..., sraunioji upe mes panašūs tu ir aš
Bangos nuneš, senų dienų senus lakus?
Kur tu skubi, ir ką slepi juodam dugne?
Mano upe, žinok nenoriu, ne...
(Ak, mano paukščiai)
(Kas dabar čiulbės man?)
(Ak, mano paukščiai)
(Kas dabar čiulbės man?)
Kas dabar čiulbės man?
Ak, mano medžiai, kuogi, jums sakau, man
Kai šakos už langų nejaukiai supas
Vėtrai pasibeldus, vėliai sugrįžtu ten
Kur teka drumstos atminimų upės
Verčias neramios bangos
Neša vienatvę per žemę
Stovi ant kalno benamė
Lapkričio nuoga dvasia
Kaip, mano meile, kaip tave paguost man?
Kada pakils rudens taurė prie lūpų
Baigės mūsų šventė, vėliai gyvenu ten
Kur teka drumstos atminimų upės
Vėliai prie upės eisim
Sielą benamę, eisi prie saldaus vandens
Oh..., sraunioji upe mes panašūs tu ir aš
Bangos nuneš, senų dienų senus lakus?
Kur tu skubi, ir ką slepi juodam dugne?
Mano upe, žinok nenoriu, ne...
