Meilės Nėra

Pavirto pelenais Svajonės ir sapnai Tada, kai pasakei "Likim draugais" Meldžiau tave ilgai Ne žodžiais, o jausmais Tu kartojai vis "Likim draugais" Ne, ne, meilės nėra Ji užgeso tavo širdy Ne, ne, meilės nėra Ji kažkur toli Bet išsiskiria keliai Kai išgirsti, ką išgirdai Kad jau visada Liksim tik draugais Taip keičiasi draugai Ateis vėl meilė, ir vėl išeis Ir liksim kaip visada Tiktai draugais Ne, ne, meilės nėra Ji užgeso tavo širdy Ne, ne, meilės nėra Ji kažkur toli Ir nieks daugiau netars taip "myliu" Nepriglaus taves niekas niekada! Ne, ne, meilės nėra Ji užgeso tavo širdy Ne, ne, meilės nėra Ji kažkur toli (Visus, kas neprašytas, jie išprašyt mokėjo Aplodavo, išspirdavo, paleisdavo ant vėjo Jie nemylėjo nieko, nes nieks jų nemylėjo Užteko to, kad žmonės daug apie juos kalbėjo Gyveno užsidarę, turtingai ir laimingai Nebepriklausė niekam, dainuodami galingai Galingai) (Ir – štai ko jūs visą vakarą laukėte! Nepakartojama grupė – "Bremeno muzikantai"!)