(Bėk, bėk-bėk mano laime)
(Bėk, bėk-bėk mano...)
(Bėk, bėk-bėk mano laime)
Bėk, bėk-bėk mano...
Aš šiandien slenku lėčiau už laiką
Mano laimė eilėj, dirba, taupo, perka
Mano laimė, ji taip išdidžiai gūžiasi
Juk pabaiga, tu kažkur esi
Nedrąsiai linkteli skubantis praeivis
Pasirodo, kai išsiblaivo
Šypsosi, kai reikia, kai nekenčia – puošiasi
Mano laimė – nuopisa
Ji lauks ramybės, penktadienio, ji lauks
Jau nuo rytojaus, lauks kažko nuostabaus
Pasimatyt žadam, bet per laiko stoką
Prisižadėjom tiek, kad su santykiu prastoka
Nupirksiu butą jai, už algą britišką
Su vaizdu į padėtį beviltišką
Susišukuosiu, išlipsiu iš troleibuso
Ir laimė, atsigręš į mano pusę
Bėk, bėk-bėk mano laime
Bėk, bėk-bėk mano...
Bėk, bėk-bėk mano laime
Bėk, bėk-bėk mano...
Aš stebiu tave per savo rožinius akinius
Rodai į dangų, vardan tavęs akis aš pakeliu
Lieku apakintas, bandau apčiuopt pirštais
Kad bent paliest paviršių
Tu tokia graži, kai tu šypsaisi
Bet tavo šypsenos pavydžiu kiekvienam praeiviui
Nebesvarbu aš ar girtas, ar blaivas
Pasidažiusi ar ne, amplua vis labiau laikos
Tu kalė, mano laime, nuopisa
Vienintelė baimė, kad ji kažkam guodžiasi
Kažkas kitas, juk dėl tavęs puošiasi
Kur kas labiau nei aš
Tai matomai aistra, kur kas labiau nei meilė
Mažiau šviesos, kur kas daugiau apgaulės
Užmigęs su tavim, ryte neberandu
Nes mes ne kartu, mes tik aš ir tu
Bet žiūrėk, bėk mano, bėk mano laime
Garbint rytoj – tai gaunas savaime
Kada gyvenu, aš ar vien tik ant kojų, kai
Tai bent paduokit man rolikus
Toli busai, laimė bėga greit
Gieda kaip nori ji, daugiau nei jai galiu įteikt
Mano sauja, mano kojos bėga, leidžiasi
Mano sauja pilna, kur aš tai išleisiu?
Bėk, bėk-bėk mano laime
Bėk, bėk-bėk mano...
Bėk, bėk-bėk mano laime
Bėk, bėk-bėk mano...
Bėk, bėk-bėk mano laime
Bėk, bėk-bėk mano...
Bėk, bėk-bėk mano laime
Bėk, bėk-bėk mano...
(Bėk, bėk-bėk mano laime)
