Vaikinai Iš Padorių Šeimų

Kiekvienai kartai atrodo, kad ji paskutinė O kitos - tiesiog apgailėtinos Bet mes visada truputi savo tėvai Ar turi prisidegti, atsiprašau, ar turi pakrovėją? Pirmiausia tau pilvą kutena, o tada gauni opą Būk opus! Kol tau nėra trisdešimt Turėk savo nuomonę Ir vėliau perskaityk, kad taip sakei ne tu Nebūk politiškas, jei nesi prisidirbęs Užsirašyk plakatą, būk laiktyvus Tik atsargiai Nes kol tu stovi prieš veidrodį Ir galvoji ką čia apsirengus penktadieniui Laikas baigėsi. Laikas baigėsi, kaltink tėvus Mes buvome vaikinai iš padorių šeimų Mes buvome merginos ant ratų, be šalmų Mes keitėmės liežuviais ir savo ligomis Prie mūs nelindo niekas, mes rodėme duris Mes buvome vaikinai iš padorių šeimų Mes buvome merginos lauke be šalikų Ir naktys buvo ilgos, o dienos su skausmu Mes buvome vaikinai iš padorių šeimų Tau sako "jūs" ir kitaip tave žemina Bet tu gi visada norėjai pagarbos Ypač iš žmonių, kurie klauso nowave'o Neišsiduok, kad tau skauda dėl to Tiesa tokia, kad niekam tu nerūpi Duok ranka, neverk Niekam tu nerūpi Štai kodėl liepi žiūrėt į akis Jie turi galvoje telefoną Mūsų nykščiai neišsemiami, mes viską mylime Tik vis labiau nėra nuotaikos Tu nebesenas, kol gali šokti Tau nebe dvidešimt, jeigu sakai Aš šito nemėgstu Visi iki vieno pavirto įrašais kalendoriuje Dabar esi susitikimas, į kurį aš vėluoju Vieną dieną imi norėti kardų kolekcijos ant sienos Kodėl visi tokie juokingi? Nes visi pasimetę, visi iki vieno pasimetę Nes visi pasimetę, visi iki vieno pasimetę Aš matau galimybę Ir jie klykia, jie rėkia, tu nori namo Tu blaivas, tu piktas, tu nori namo Toks metas - niekas negeria, tik lašinas rūgštį O šokti tai reikia, nereik susigūžti "Linksmesnio ko nors?" - tau paduoda ekraną Ką ten tave mokė apie kažkokią asaną? Ir jie klykia, jie rėkia, tu nori namo Tu blaivas, tu piktas, tu nori namo Toks metas - niekas negeria, tik lašinas rūgštį O šokti tai reikia, nereik susigūžti "Linksmesnio ko nors?" - tau paduoda ekraną Ką ten tave mokė apie kažkokią asaną? Mes buvome vaikinai iš padorių šeimų Mes buvome merginos ant ratų, be šalmų Mes keitėmės liežuviais ir savo ligomis Prie mūs nelindo niekas, mes rodėme duris Mes buvome vaikinai iš padorių šeimų Mes buvome merginos lauke be šalikų Ir naktys buvo ilgos, o dienos su skausmu Mes buvome vaikinai iš padorių šeimų