Mama, tu tokia jauna ir štai žila
Mama, tu šalia manęs tokia maža
Kur tu skubi? Sustok, palauk
Aš noriu vėl tavęs paklaust
Ką tu matei aplink gražaus, tauraus?
Šalta, ir nėra šalia stiprių pečių
Liūdna, nes namie per daug tuščių kėdžių
O sūnūs du – liekni beržai
Tu juos matai retai, mažai
Bet dega rūpesčių laužai ilgai
Keista, tu dar vis manai, kad mes vaikai
Mama, kartais sapnuose mus aplankai
Tada mums būna nesmagu
Ir slepiam širdį tarp draugų
Ir tarp kasdienių pažadų užeit
Mama, tu neatleisk mums užmaršties
Mama, ir pirmoji rankos mums netiesk
Nes kai ateis tokie laikai
Kai šitaip mus nubaus vaikai
Atminsim motinų veiduos skausmus
Mama
Mama (o-o)
