Dar naktimis pabundu, ieškau rankų švelnių
Jos mylavo mane svaigiame sapne
Dar lūpos dega aistra
Bet atmerkiu akis – aš viena
Gal tamsoje lyg rūke pasiklydom staiga
Ir tave sugrąžins man balta diena
Bet aidu rytą dangus atkartoja žodžius
"Aš viena!"
Kas gražiausia, branginu
Tik neištiesk tuščių delnų
Ir sunkūs netekties ledai
Ištirps lėtai
Atmintis tebus šviesi
Tu kitame laike esi
Praeities laisvi sparnai
Nutols lengvai
Man buvo gera priglust prie tavęs ir pajust
Kad pasauly šiame – vien tik aš ir tu
Ir ilgesinga malda degs kas naktį liepsna
Kur gi tu?
Gal kada nors neskaudės ir ištarti pajėgs
Ir manoji širdis: "Jau liūdėt gana"
Bet naktimis pabundu ir į tamsą šaukiu
"Aš viena!"
Kas gražiausia, branginu
Tik neištiesk tuščių delnų
Ir sunkūs netekties ledai
Ištirps lėtai
Atmintis tebus šviesi
Tu kitame laike esi
Praeities laisvi sparnai
Nutols lengvai
Gal kada nors atskaudės, ir ištarti pajėgs
Ir manoji širdis: "Jau liūdėt gana"
Bet naktimis pabundu ir į tamsą šaukiu
"Aš viena!"
Kas gražiausia, branginu
Tik neištiesk tuščių delnų
Ir sunkūs netekties ledai
Ištirps lėtai
Atmintis tebus šviesi
Tu kitame laike esi
Praeities laisvi sparnai
Nutols lengvai
Kas gražiausia, branginu
Tik neištiesk tuščių delnų
Ir sunkūs netekties ledai
Ištirps lėtai
Atmintis tebus šviesi
Tu kitame laike esi
Praeities laisvi sparnai
Nutols lengvai
