Kedro
Šakos linksta
Kol paukščiai nenurims
Užkimęs mano balsas tils
Netilps savy mintis tik
Ji skries tolyn
Gal išgirsi tu ją
Gal pagausi ją
Gal pagausėję laukai vėju
Plaikstydami plaukus įneš į ausį ją
Iškirs iš kojų Tave, net nepajausi
Ar grįši namo nežinia
Bet gal tai nebėda
Į bedantį dangų
Savo jauką sviesiu
Tu taip jaukiai mirksi
Tik ar jei kviesiu atpažinsi
Kai galvą pursluos
Panardinusi mirksi
Net jei šuo kur sulos
Ar tikrai tai išgirsi
Esi? Esu. Esi? Esu. Esi? Esu. Esi
Esi? Esu. Esi? Esu. Esi? Esi. Esu? Esi. Esu
Liko tau dar vienas gurkšnis
Tad turkškis kol dar gali
Kai lūpos pamėls, išlipk, nebūki mulkis
Gulkis ant smėlio kopos pakrašty
Liko tau dar vienas gurkšnis
Tad turkškis kol dar gali
Kai lūpos pamėls, išlipk, nebūki mulkis
Gulkis ant smėlio kopos pakrašty
Liko tau dar
Liko tau dar
Tarp potvynių, atoslūgių
Akimirkų slogių ir potyrių smagių
Kas tu suprasi ir
Skriesi su mintim kartu
Tarp pakraščių, atodūsių duslių
Atokvėpių tarp pokyčių
Kas tu suprasi ir
Skriesi
Kilk
Skriesi
Kilk
Skriesi
Kilk
Tu skriesi
Kilsuoja laivas
Alsuojančią krūtinę braižo kilis
Dar nepakilęs kiras tiria
Tai, ko tu dar neturi akiraty
Apvijęs delnus
Denį tyliai vilgo skuduras
Ar dar gali per bortą, per bures
Pažvelgt į horizontą
Ar dar tiesus tavasis stuburas
