Aš gyvenau
Kaip žmogui lemta
Su daug klaidų
Bet ką čia verkt?
Nebuvo taip
Kad būčiau šventas
Nebuvo taip
Kad reiktų smerkt
Kad reiktų smerkt
Neramios jūros, jėgų lig dangaus
Ir buvom drąsūs - kuo baisiau, tuo linksmiau
Neramios dienos išnyko nakty
Ir ką sulaužėm, nėra laiko taisyt
Prisidarėm skausmų, kurie nepraeina
Pasistatėm namus, į kuriuos nieks nebeateina
Dar paduoki man stiklinę vandens
Švelnios rankos man pagalvę purens
Paskutinįkart, kaip moki tu, tik tu
Už lango zylės, saulės daugiau
O aš čia seną knygą vos nulaikau
Neriu į gylį, nedaug liko laukt
Pasiekti dugną daug lengviau, nei išplaukt
Jau sudėjau ginklus, jau pasiryžau
Laukia nuotykis dar, po kurio niekas negrįžo
Tad užklok mane raudonais šilkais
Man akis užmerki savo delnais
Paskutinįkart, kaip moki tiktai tu, tik tu
Aš ateinu
Aš ateinu
Atvirai, atvirai
Atvirai
"Kai ateis diena
Ir mes išsiskirsim"
Pasakė švelniai
Ir atsisuko į mane
"Ir jeigu mano paskutiniai žodžiai nebus
"Aš tave myliu"
Tai žinok
Man pritrūko laiko"
