Prigimcinė

Man indomu, kokis tas skonis Kai gimcinės šnektos Inmaišytos in buzų šiandieninį Kap pliumpteli dzimnas žodzis in kacilų Kokios turėt būc rogės, kadu nebesninga? Kap pabindzyc šaknukį, kadu ji biskį minga? Sminga dūšion Kokis tai jausmas ilgesingas Mūkla, pekla Visko ciek daug Viskas akimoju Dyžia margais krioklukais Tapšnukų akivarai Ale gi vis ciek žavinga Kad mus vis dar sujūngia Lūpų kampucių vingiai Šak Tamsi nakcis Padabos mincis O išejis ryti Pažūrėk an rasos Kap ricinas saułė Padalyta in tūkstancį vienų lašukų An stiebukų Stuku stuku Sprūsta akimirka iš lūpų Žvirblis delni Briedzis miškan Miškas už rūko Rūkas sklaidos O tį pievon sėdzi dzūkas Vienu akim rauda Kitu juokias Ir dainuoja apė rūtas Kabancius sodus Vingiuotus kelukus Apė ruginės duonos raugų Prauda Dar ir apė girių, girełį Oi, didi didi Girios medeliai Maži mano brola Voi vužaugs užaugs Mano brolaliai Iškirs girios mede Giružėn kirto, pagirėj tašė Prie vieškełėlio statė Ir atejo sutema Nakcižibis atskridis klausia Kų cia darot? Šiciek daug dangaus atdarot O paskum išvarot? Kad ir nori, neišmesi žodzio iš giesmės Medzin krūnksi juodas paukščis varnų giminės Vėjas grajina medzių šakom Ir lapais vėjas pucia kamino dūdų Pirštų galais bobułė Bliūdu muša bliuzų Vėjas neša muzikų per paparcynus In pacius žvaigždžynus Tį, kur vėjo nebėra Cik muzika cykumos Muzika cykumos Mano skudučiai auga miškan Bet tįnai mažai būnu Ba miestan auga reikalai Tep ir džyrinu Terpu samanų ir bordiūrų Durų durų Per cyltų, per upį Vis pakeldamas galvų, primenu sau Aukštas dangus Lazda turi du galus Aukštas dangus Lazda turi du galus Tep, kap ir upė Vienas – jūron O kitas – po kalnuku