Man ir vėl sunku rasti vietą po šia saule
Prabundu ir nežinau - tai realybė ar apgaulė
Visas lyg sulaužytas, ašarom išmaudytas
Protą išsibarstęs, tik detalėmis sugaudytas
Kodėl šiandien, kodėl ne vakar
Buvau numiręs testamentą sąkant
Atiduodu viską, ką sukaupt pavyko
Dalinant - jau po pirmo takto nebeliko
Mano pasaulis blaivus, tavo pasaulis - naivus
Nepatiko, bet kas vakarą prisimeni tuos laikus
Suleisk adrenalino man giliai į širdį
Kad bent ką pajausčiau kai reikės numirti
Dideli laivai čia skęsta minčių verpetuose
Vaizdiniai tokie, kad nesutilptų net plakatuose
Šiandien herojus aš, šiandien aš tikras
Rytoj bala, kaip išpiltas litras
Sąmonė atsilupa nuo mano kūno
Išsilaisvinus - dainuoja iš malonumo
Būna, kad vienam man būti liūdna, būna
Būna, vienas pajaučiu visišką pilnumą
Ir nors mano veidas panašus į sieną
Per ją išgirsi plakant mano širdį mielą
Yra keli projektai apie tai, kaip sutaisyt mane
Bet ar apsimoka tą daryt, nespėt laike
Nusakyti žodžiais yra sudėtinga
Ką jaučiu tave pamatęs, kaip tai man patinka
Kaip tu priimi mane, kaip esu sutiktas
Kokia tu esi tyra ir koks aš netikras
Iki tavęs man dar liko eiti šviesmečiais
Nuo kometų saugotis tik lietsargiais
Tikiuos mane tu pasitiksi apsidžiaugus
Skubu, nes temsta ir atrodo apsiniaukus
