Ten Ir Čia (nanaart)

Ten kažkur, pasaulio pakrašty Kur niekada neužsuks ruduo Palmių pavėsyje gulėjom Kojas glostė okeano vanduo Kančių nebuvo, tik amžnas kaifas Telefonai gulėjo numirę seniai Nieko sakyti tau nereikėjo Tu ir taip viską puikiai žinai Ten ir čia Paslapčia Myliu tave Paslapčia Ten ir čia Paslapčia Ten ir čia Paslapčia (Ten ir čia Paslapčia Ten ir čia) Rankos lietė, buvo taip gera Žvaigždžių lietumi šnabždėjo dangus Vėjas užmigo pavargęs, sukaitęs Ir iki ryto nebepabus Smėlis tarp pirštų, gyvas ir šiltas Pakrantėm nuodinga medūzų ugnis Visas pasaulis trumpam išnyko Vien tam, kad netrukus sugrįžt Ten ir čia Paslapčia Myliu tave Paslapčia Ten ir čia Paslapčia Ten ir čia Paslapčia (Ten ir čia Paslapčia) (Myliu tave Myliu tave Myliu tave Myliu tave) Myliu tave Paslapčia Ten ir čia Paslapčia Ten ir čia Paslapčia (Ten ir čia Paslapčia Ten ir čia)