Mėnulėli, spoksai ko įkyriai?
Lango rėmuose pakibęs
Man sapnus baidai
Kaip nemiela
Tavo įžūli šviesa
Lyg žinotum, ko nemiega
Siela sujaukta
Gal matai, ką ten slepiu?
Ko nenoriu niekam rodyt
Bet kiek rankų svetimų
Mane lietė, nebesuskaičiuoju
Gera, o man gera
Alpstu nuo jausmo
Dega, kai dega
Sparnai iš skausmo
Žibintų raudonų fone
Kūną kiekvienam parduoda
Ji ne tokia, apie kurią dainuotų
O po visko balsas sako
"Tu tik norėjai būti mylima", hm
Plaunu savo gėdą
O ašarėlės rieda
Gera, o man gera
Alpstu nuo jausmo
Dega, kai dega
Sparnai iš skausmo
Gera, o man gera
Alpstu nuo jausmo
Dega, kai dega
Sparnai iš skausmo
