Freestyle

(Sedėjau, klausiausi albumo iš eilės) (Ir aš supratau ant kiek mes pasikeitėm visi, ant kiek mes subrendom) (Ir kalbėjom su Karoliu, Deiviu ir aš sakiau, kad dirbam, spaudžiam) (Kad kažkoks spaudimas atsirastų) (Aš galiausiai išmokau paleist) (Ir mėgautis tuo, ką darom, susitaikom su savo situacijom) (Ir aš matau, kad mes varysim toliau) Nebeklausk kaip man sekas Kai net savo namuose aš jaučiuosi lyg svečias Sunku buvo likti savim augant be autoriteto, dabar mane žino kas trečias Skaudinu save, kad rašyt turėčiau ką Kūrybos žaizda neužgytų, kad Rytoj aš planuoju į studiją lėkti, tad likt gali pas mane šiąnakt Kartais noriu imti ir viską mest Kartais taip noriu pakeist save Aš realiai buvau pačiame dugne, tai ką ten radau girdėsi albume Per daug kartais žemės, mes Per daug paprasti, kad vadintumėt žvaigždėmis Tokie atviri, kad kai liūdna, mes slepiam viduj, išsipasakojam eilėmis Ši terapija murkdė į purvą, bet privertė mane pamiršti ją Sėkmė neateis, aš einu pas ją Mes pakilimo tako pačiame gale Įsibėgėjam Klausėm daugiau nei kalbėjom, viens kitam kiek galėjom Padėjom Dabar man kaip niekad gerai, jaučiuosi vėl gyvas, radau savo vietą Po pusės metų aš atidarau seną stalčių ir išmetu kas ten padėta Čia tempo jau neina palėtint, kaip buvo taip stipriai įsibėgėta Bet niekad nesirenkam kelio saugaus ir kas kartą mes metam Kas kartą mes metam monetą Jaučiuosi lyg pakilimo take ir mano radare trečias albumas Šis laikas mum davė suprasti kas tikrą ir kiek kainuoja įveikti atstumus Jaučiuosi lyg būčiau grįžęs namo Negalvokit klaidingai, mes nežadam stot Ši pertrauka viską sustatė į vietas, dabar galim atskirti kas yra kas Dabar galime kilti, aprimo dangus Šeima ir draugai, visi čia, aš ramus Mes mylim gyvenimą ir jokios problemos nebaisios kol turim savus Ay, ay, kartais juokinga kaip viskas atrodo iš šono Geriausia diena, bet čia nėr milijono Mus apkalba už nugaros, jokio pykčio nebejaučiu, man neįdomu Aš niekam nepasakoju pasakų apie svajones Pamatyti norėjau jas savo akim Turėjo tai baigtis sulyg mokykla, dabar pats negaliu patikėti savim Penkios ryto, aš dar studijoj, kelyje, kuriame yra vilties Visko išmokau iš savo klaidų, jau užtenka posūkių, varome tiesiai Čia svarbiausia kelionė gyvenime ir sėdžiu geriausioje vietoje skrydžiui Jie gali kalbėti ką nori ir juoktis, bet likę vieni jie, žinau, kad pavydi, be pykčio Gyvenkim be pykčio Kam reikia to pykčio