Pasistiebus aukštai
Tyliai, pirštų galais, nėra
Čia tavęs taip seniai, nors
Dar tik trečia diena
Kaip dabar taip išeina
Kad to laiko nereikia
Kad išeitų pamiršt mane
Jei galėtum pakeist
Ką pakeistum tada?
Nes man užtenka
Tavęs užtenka per akis
Tavo balso
Per nesibaigiančias naktis
Bet aš norėjau taip
Nepaleist tavęs
Kad tu jaustumeis taip
Kaip jaučiuosi aš
Vis dar žiūriu tuščiai
Kaip kylam abu į orą
Kai atšąla delnai
Nesušildys dangus raudonas
Aš dar nepamiršiu
Tavo slystančių pirštų
Pirmąkart, kai mane radai
Aš sakau tau dabar
Nors ir jau per vėlai
Nes man užtenka
Tavęs užtenka per akis
Tavo balso
Per nesibaigiančias naktis
Bet aš norėjau taip
Nepasimest
Kad žinotum, kaip (kaip)
Laukiau aš tavęs
Aš norėjau taip (taip)
Nepaleist tavęs
Kad tu jaustumeis taip
Kaip jaučiuosi
