Sako, myli gitaras ji
Ir tuos, kur visada laimi
Nežinau, ar tai tiesa
Bet taip visi teigia
Mes atvykom čia po vieną
Dabar laukiam abu
Kol mano akys stebi laiką, ji taria
"Kokiu tikslu?"
Atsakau, kad aš čia nakčiai tik
Kad ryt iškeliauju
Kad žinau, kuo ji vardu
Paklausiu, "Ko nuobodžiauji?"
Ji nusišypso lūpų kampučiu
Pamoja ranka
Kaip keista kartais būt manim
Kol fone skamba daina
Aš noriu rėkt
Noriu tave pakerėt
Tau su manim niekada nenuobodu
Niekada nenuobodu
Kai tu sėdi ant mano kėdės
Pasakau jai savo vardą, ji
Prisistato fortūna
Ji gyvena netoliese
Dėl to čia dažnai būna
Mes susišypsom viens kitam
Ji kalba tyliai, bet raiškiai
Bandau suprast, kiek valandų
Bet ten tiktai skaičiai
Dar apsidairau
Jausmas jau keistas
Stalas skiria mus
Ant jo ir vynas, ir maistas
Ji sako, kad pašoktų
Jei tik grotų daina
Vakar kur skambėjo
Visą vakarą čia
Aš noriu rėkt
Noriu tave pakerėt
Tau su manim niekada nenuobodu
Niekada nenuobodu
Kai tu sėdi ant mano kėdės
Tada aš pakeliu akis ir
Lubos pradeda šviesti
Grindys virsta sienom
Sienos virsta vėl tiesėm
Jaučiu po kojom sceną
Ji ima drebėt
Girdžiu, dainuoji tu
Taip, kaip dainuoju aš
O myli gitaras ji
Ir tuos, kur visada laimi
Nežinau, ar tai tiesa
Bet taip visi teigia
Pralošt tu negali
O iš to gimsta tik baimė
"Painu čia", tarėm vien kitam
Prieš pat ištinkant nelaimei
Aš noriu rėkt
Noriu tave pakerėt
Tau su manim niekada nenuobodu
Niekada nenuobodu
Kai tu sėdi ant mano kėdės
Aš noriu rėkt
Noriu tave pakerėt
Tau su manim niekada nenuobodu
Niekada nenuobodu
Kai tu sėdi ant mano kėdės
Ant mano kėdės
Ant mano kėdės
