Gyveno jis
Niekam nematytas
Toks baisus
Baisus, kad būtų gyvas
Prabudau nuo kraujo gerklėj
Supratau, kad žmonės vėl bus duobėj
Naktis tapo nelaiminga
Tie gyviai visad puola naktį lyg tyčia
Perkūnai spėja pirmą dar pabadyti
Užuškaro drakono jie vaikai
Laidotuvių bus vėl mažai
Užuškaro drakono jie vaikai
Mamos verks, kur gi jų sapnai
Ragana sakė mačius tą driežą
Tą žalią žvyną, juodą dieną
Gręstą gryčią, žiaurų dvoką
Saulė bijo, o mėnuo šniokščia
Užuškaras drakonas jis jisai
Labanoro miške jis amžinai
Bet visi, kas jį žinojo
Nieks nematė, kaip jis atrodo
Kodėl jis išvis buvo čia, kaip Tu manai?
Užuškaro drakono jie vaikai
Jie raudoni kaip kraujai
Užuškaro drakono jie vaikai
Žalio žvyno nematė jau nieks ilgai
