Kas girdi mus sauja pasemsit
Sugirdyk sau, lengviau bus saulei temstant
Kasau sau pakaušį
Ir tau kasau, nes neaišku
Sakai "Įsiropšiu į bokštą, gal kasą numesk?"
Nors, kai ištrokši kaip šuo, tai pats ją nukąsi
Ieškodamas lašo
Ir pats lyg krislas krisi žemyn atgal į trasą
Atgal į kilpą, kol vėl nepakilsi
Kaip pelkėje gandras savęs nenuvilsi
Kol nieko nerasi, tęsi
Jei nieko nerasi – kęsi
Po audros, kai nurimsi
Kai klausim, ar esi
Gal išgirsi
Kas girdi mus sauja pasemsit
