Šaknukės

Vaikščiojo tėvulis pabarėlėm, pabogėlėm Tiej rugeliai kap suauga, o paskui plaukia jiej, rasoja Tai ir cia kap, kap banga, kap jūra Banguoja cia bir... rugiai cia banguoja Net lesalas tokis. Rugiagėlės tep gražai žydi Kap prisimeni, tai vajejai Labai tik tep sunku buvo, kų Reikėj labai sunkiai dirbt Saulalė leidos, dar aš rugius pjoviau Naktelę šiąnakt pėdelius nešoj Dalgeliai giedojo, aš kelaliu ėjau Aušrelė aušo, aš namo parėj Kur aukštaičiai, žemaičiai, kur dzūkai Nu taigi ir žodžiai kitoki Toki patys, o bet tik kitaip tariami (nu tai kitaip taria) Tarmė kitokia, kitokios ir galūnės Vis kažpap ty ne tep, kap mes, dzūkai Kėkų kėkų kėkų, vežė meška kėkų Gelazinė kumelaitė, kanapinė vuodegaitė Lap-lap-lap, lap-lap-lap Sako, neisiu bažnyčion, ale eisiu ton Meškos Šiknon, pauogausu su kašikėliu Nu ir ji nuvejo. Nuvejo ton Meškos Šiknon Sako, tokia graži dienełė, saulalė šviecia Nei vėjo yra, nieko, sako aš tas uogaites skinu, skinu Skinu, skinu... A sako, vienu rozu šoko vėjas Išlįsk, vilkel, iš beržyno, rūta žalioj Paimk, motul, pristolėłį, rūta žalioj Dėl ko galva mumi puodelis, rūta žalioj Tai an to Kumeliakalnio jau ryte anksti nuveini, prisrenki kašikų grybų Tai jau parneši tuos grybus, mama dziaudavo Ir visiem bus – keturi vaikai buvo Tai visąlaik jau tuos grybus mes Padziauna, mumiem prikepa, ir vėl lakiam jau Išpilam, ir kad cik visi vaikai nenuveit O toki gražūs, juodagalviai, rudos galvytės Stori kotai, – labai, labai jau gražūs būdavo Ir smagu grybaut (Kuru-kuru pečiukų, atvažiuoja svečiukas Su kubilu miltų, suspragintu tiltu) A tinai pri-pridaro giros tin kokios ty muturdzės Miltuose inšunta, pečiun tiej miltai iššunta Paskui tuos miltus - panderoštin, išmaišo Įdeda sacharino, ir – su bulbėm valgyt Oi, jūs bulbės, oi, jūs bulbės Koks gyvenimas, bulbės jūs Kam tikėt, kam meluot, pamėgyk be jų gyvuot Negerės ar nebūsi tu žoplys Duonos nėr nė mėsos, kiek iš traktoriaus mėsos Visos bulbės, ir bulbės atstos Kad tik bulbių būtų, tai geriausia būtų Tad mylėkim vis tas bulbes vis labiau Vis labiau